Na, tai kas,
Kad ant nuospaudos vėlei užmynei,
Šita koja seniai jau ne mano.
Kaip šalna
Patykojus darželį išskynei
Ir dabar varnalėšos ten ganos.
Man vis vien,
Kad žodelių dygliuotų nešykšti.
Aš jaučiu, jie visi vakarykščiai.
Nebijau
Jų kaip sniego korėto pernykščio
Ir manęs nebevaldo jau pykčiai.
Aš - ne musė
Ar širšė, kurią tu galvoji,
Kad reikėtų su šaukštu išmesti
Gal iš sielos,
O gal iš gyvenimo barščių.
Vis tik duona
Tau taikausi sviesti!