Vilko nelaimė

Sužinojo miškas žalias,
Kad išseko vilko galios:
Vienąryt, palikęs guolį,
Jis gilion duobėn įpuolė.

Guli susimušęs skaudžiai...
Sutrenkti, galbūt,  ir plaučiai?
Niekaip išsiropšt negali.
Laimei, čiūžina pro šalį

Lapė snapė, jo bičiulė.
Vištą nešasi didžiulę.
- Gelbėki, laput, prašau,
Kol aš čia nepražuvau!

O kūmutė apsižvalgė
Ir galvoja: „Kaipgi valgis? „
“Jei ištrauksiu, - sukas mintys, -
Gali tekt višta dalintis“.

- Laiko, vilke, neturiu,
Nes jau pusė keturių.
Užkvietė mane kaimynas
Į naujagimio krikštynas.

Liki sveikas - aš skubu -
Laukia tūkstančiai darbų!
Ir nukūrė tartum vėjas,
Nė minutei nepraėjus.

Vilkas nusiminęs tyli:
Šitaip draugė jį nuvylė...
Jau, tikriausiai, čia pražus...
Girdi laužomus medžius.

Kaip gerai! Ten atšleivoja
Jo draugužis Mikalojus.
Šitas - tai bent tikras draugas.
Juk kartu medžioklėn traukė,

O kai puolė lokį bitės,
Jas padėjo nubaidyti.
Neprireiks nė valandos -
Meškinas jį išvaduos!

- Ačiū dievui, Mikalojau,
Jau bus riesta, aš galvojau.
Trauk mane tu iš duobės -
Draugas draugui juk padės?

Vilką duobėje pamačius,
Lokiui mintys lenda pačios:
“Jeigu vilkas čia pražus -
Būsiu visad aš sotus.

Neištrauksiu iš duobės -
Grobio duoti nereikės! „
- Kaip čia, vilke, tau pasakius...
Šiandien man užtino akys -

Bitės gėlė, gynė korį.
Gelbėt negaliu, nors noriu.
Nieko pats nebematau -
Kaipgi aš padėsiu tau?

Pasikasė tik pakaušį -
Žiū - ir pėdos jau ataušę...
Vilko akys ašarotos -
Pasijuto toks išduotas...

Ką daryti - nebežino...
Skuodžia zuikis pro beržyną.
Mato jis - duobė didžiausia.
Pasilenkęs zuikis klausia:

- Aš girdžiu - kažkas čia šnara.
Kas įkrito? Kam negera?
- Oi, padėk man, - vilkas šaukia.
Atbulas zuikelis traukias.

“Juk čia vilkas! Kaip baisu!
Siaubas baubas mūs visų. „
Kiek draugų per jį prarado!
Neatgauna kiškis žado.

- Kibki, - sako pagaliau, -
Ir laikykis kuo stipriau.
Palenkia jis tvirtą šaką -
Švyst! Ir pilkis jau ant tako.

Dantys kliba, šonai braška,
Jam žvairys gyslotį raško.
Prie žaizdų lapus pridėjęs,
Jis į tankmę nuliuoksėjo.

Vilkas nužvelgė keistai -
Taip, kaip žiūri tik vilkai.
Dūsavo, ilgai dar mąstė...
Apie ką? Sunku suprasti...