Mes laimę suodžiais paišysim

Šalti bejausmiai šešėliai
Krebždena tartum paliegę,
Naktis užmigo ir vėlei,
Apglėbus alpstantį miegą.

Kančioj paklydusios mintys,
Gėla ridenas blakstienom,
Skubu žodžius užrakinti,
Kad nepabėgtų nė vienas.

Tegul jie miršta negimę,
Akių žibukų nematę,
Kai plieskia pykčio griaustiniai,
Kai raitos skausmo gyvatės.

Išeisiu laiko arimais,
Atgal tikrai nesugrįšiu,
Sapnai priglaus nusiminę,
Mes laimę suodžiais paišysim.