Dvidešimt penktieji mano kadrai

jei labai panorėčiau, manau,
galėčiau susikurti begales pasaulių-
jei tik visiems užtektų laiko…

***

viename visą laiką būtų ruduo,
aš raudonai dažyčiau lūpas
ir miegočiau ant medinių grindų

kitame rytais sėdėčiau ant laiptų
ir stebėčiau skubančius,
o tada tingiai užlipčiau aukštyn

trečiame gyvenčiau su katinu,
kvepėčiau imbieru ir kardamonu
ir laukčiau Tavęs sugrįžtant iš jūros

jei tik viskam užtektų laiko...

***

pabalusiais pirštais sniege
bandau prasitęsti kardiogramą