Nejudantis meilės teatras

o kartais aš nenoriu tikėti Tavim-
laikau laikau delnuose
kaip mažą paukštį,
žiūriu žiūriu, o galvoj-
minčių jūros vandenynai.
kažkada juk save taip laikydavau.
paskui išsprūdau.

(apsimeskim, kad mylim.)

o aplink skrieja prisiminimai,
kažkur iš kišenių
išbyrėjusios laimės, išjausti skausmai,
iš kažkur giliai išnirę pasiilgimai.
o sakei pamiršiu. o nepamiršau.
bet ar Tu prisimeni?

(prašau, apsimeskim, kad mylim.)

o aš Tau graži? Daug kartų sakei,
kad graži saulė, kai kyla,
gražus vanduo, kai leidžias,
gražūs debesys, kai plaukia.
o aš tyčia nejudėsiu.
ar graži? ar graži?

(o dabar apsimeskim, kad neapsimetinėjam.)