Dovana

Likimo dovana, kad aš galiu rašyti
eiles tau savo ir mintis išliet...
Džiaugiuosi, kad laiku galiu tavęs atsiprašyti
Tu, juk, žinai, kaip man sunku tada kalbėt...

Daug vargo žmogui tenka iškentėti,
kad tik suprastų laimę iš tiesų...
Taip norisi tik džiaugtis - neliūdėti
Kodėl gyventi kartais darosi baisu?

Gal eilėse jausmai geriausiai atsispindi
Rašyti norisi, kai siela veržias iš ribų...
Tik man žinot kur meilė ir troškimai lindi
Kai noriu su tavim būt amžinai kartu...

Ar žmonės sugalvojo eleksyrą
kaip ištirpdyti akmeninę širdį?
Tai liečia mielą moterį ar vyrą,
kuris kiekvienas jaučia, mato, girdi...

Suprask prašau - tai dovana
Galiu kartoti tai kiekvieną mielą dieną...
Matyt tave iš tolo - negana
Norėčiau amžiais būt su tavo siela...