Beje, mėlyna spalva gali turėti ir aibę šiltų atspalvių. Man tokios jūsų paralelės "Eilėraštis humoristinis, o mėlyna spalva - šalta. Turėtų būti aišku, kodėl taip "sužaidžiau":):):)" panašios į pavėluotus pasiteisinimus. Nors teisintis čia gal net nebūta už ką.
nu tas paskutinis "sūpuos" tai taip pat kaip
Mano batai buvo du.
Vienas dingo - nerandu.
Aš su vienu batuku
Niekur eiti ...sūris, pienas ir dešra. :)))
Šiaip man mėlynumas labai patiko, tik jam visai netinka ironija: nei apie nemokšiškumą melsvai mylintis, nei apie pavydo griaužiamą bambą. Galėjo viskas būti idiliškai gražu - tada būtų tiesiog puikus nuotaikos kėlimo eliksyras! O dabar vėl: idėja apie mėlynumą - puiki. O išpildyta skubotai...
kažkaip man su tokiu semitišku ryškumu. su durimis, balkonais, puodeliais mėlynais ir mėlynomis akimis.
gal ir būtų puikiau, kad nebutų šimtu pr mėlyna kas eilutę, bet vistiek smagiai ir jaukiai susiskaitė.
Man ritmas kiek sušlubavo 2 ir 4 posmuose. Ir neperpratau ganymosi reikšmės.
Bet nuslydo kaip pateptas. Skambus nepaisant poros trūkumėlių. Ir kupinas ironijos - jūsų stilius.