Sakyk

Sakyk,
Ar daug pasaulio tu matei?
Juk akimis, tik akimis stebėti moki.
Kiek boružių taškelių suskaitei?
Aš pagal laumžirgių sparnelių muziką vis tebešoku.
Taip, tirpūs debesynai tave aukštai pakėlė,
Bet nubloškė, vėl tamsžalė, ūksminga praraja.
Ir panardino į palaimos būvį,
Stangrią krūtinę tu lietei, deja.
Ne širdimi, ne širdimi. Nusruvo.
Sakyk,
Ar daug pasaulio tu matei?
Taip, užgaulus šėšėlis nuo dangoraižio nukrito.
Apsikabino, apglėbė tave.
Žavėjais: stiklas, marmuras, granitas.
Tik greikeliai ir geležinkeliai tave supras.
O aš, o aš.
Aš širdimi liečiu erdvias gėlių taures
Ir rasoje bandau nusiskandinti.
Suskubo lūpos baikščiai prasiverti,
Bučiuoju kvapnią žemuogę.
Ir tiek, nereikia patirtim dalintis.
Nesikalbėkime, tylėk.