dabar pamačiau ir paskutinį autorės komentarą, kuris šiek tiek patvirtino mano teiginį. Nesupratote, mielieji, bet tai man žinoti, ką buvau sumaniusi., būtent - mintį turėjai, jausmas buvo, bet neperteikei jo pilutinai. tad tiek;)))
na autorė paaiškino prasmę, įvaizdžius, bet..man vis tiek tie įvaizdžiai perdaug..įprasti, naudoti ir nunaudoti.nesupyk, Gražusis Žvirbleli, bet kaimuose dar pasitaiko tokių švelniakalbių močiučių, kurios ir kasdienėje kalboje tai naudoja: mano vyrelis guli tarp rugelių, po žemele juoda.tarp ramunėlių, tarp baltažiedžių mudu susipažinom. pasiilgstu aš jo, žvirblelio savo, dieną naktelę į dangų žiūrėdama.
man atrodo, ka tai tik gražus kalbėjimas, bet ne poezija. mintis yra ir reikėjo paieškot jai poetiškesnio rūbo. labai gerai, kad turi mintį, tai jau pliusas, didelis minusas būna tada, kai poezija audžiama iš nieko, tiesiog iš oro, va atsisėdau ir dabar jau parašysiu, nors viduje dar niekas negimė, taip gaunasi grafomanija. pirmiausia kažkas turi gimti viduje - mintis, arba jausmas, nuojauta, kažkas, kas įkvepia parašyti eilėraštį. dar gali būti atitinkama būsena, tada įmanoma eilėraštį sukurti ir iš nieko, lyg ir be apčiuopiamos minties, ypatingų jausmų -tiesog būsenos perteikimas. bet tam reikia būti labai stipriu poetu..gal:) arba..tiesiog - gali pasisekti.
be minties, pas tave šiame eilėraštyje yra dar ir jausmas, o tai jau antras pliusas,turi rimtą pagrindą, karkasą, griaučius, kuriuos tik bereikia apauginti, apausti, išreikšti tą minties ir jausmo lydinį. būten tas apaudimas ir yra kiek per paprastas. aišku jis gali būti paprastas, bet parašyti paprastą ir kartu gerą eilėraštį, manau, labai sunku. bent jau man, daugžodžiautojai:D bet labai ir nesistengiu, nes man patinka tokia poezija, šiek tiek pagražinta. žinai, čia kaip su rūbais - vieni mėgsta minimalistinį stilių - kuklus golfukas, priderintas sijonas, gražu. tačiau kiti prisikreizina atsakančiai ir tuo pačiu sugeba atrodyti gražiai ir stilingai. tik skonio reikalas.
šiuo atveju, manau, trūksta ir iki gero talpaus paprastumo, ir rinktinių gražumiynų per mažai. aišku ramunės taip pat gali būti tinkamos, bet šiuo atveju, manau, jos, rugiai ir pan. menkina eilėraštį. bet, aišku tai tik mano nuomonė:)
tas žvirblis nuo kanapių visai nieko, antra strofa visai graži, tik su tokįkirčiavimu man kažkas ne taip, bet nelabai nusimanau, gal klystu:)
pusė trečios strofos man visai tinka, o antra pusė jau lyg ir tas pats kaip ir su tomis ramunėmis.
ketvirtoj taip pat -yra gerų dalykų, kad ir ta palangė, bet...
na va, aš pabandžiau pakalbėti taip, kaip man atrodo, bet nesu nei lit. kritikė, nei labai nusimananti, nei gerai rašanti, tokia pat, o gal dar ir silpnesnė už tave, Žvirbleli, todėl tau jau pačiai apsvarstyti ar aš čia ką rimto išsakiau, ar vien baikos:D
ir nežiūrėk į komentarus apie rūgpienius ir pa. kaip į pasityčiojimą, ar ką nors tokio..nes jie taip pat yra savotiška poezija. vieni išdėsto savo nuomonę dalykiškai, kiti..nemėgsta, ar negali, nenori daug vargintis ir pasako tai, ką nori pasakyti svaip.., poetiškai netgi. blogiausi komentarai yra ne tie, kur apie rūgpienį, o tie, kur parašyta - gražu, negražu. aišku patys savaime jie nėra blogiausi, bet tau, jie yra nenaudingiausi, nes pasigilinus į rūgpienio aprašymus, dar gali kažką išspausti sau naudingo, o iš gražu ir negražu naudos maža, tik sužinai skaičiusiojo skonį, bet tai dar nereiškia, kad tavo eilėraštis yra geras arba blogas. todėl nebaidyk, Gražuoli Žvirbleli, visų tų, kurie parašo daugiau, nesvarbu ar girdami, ar peikdami.
tik senutės Karlynos beviltiški paistalai ir eterio užėmimas, gyvenk savo galva, sėkmės;)))
eksperimentai, jei taip tai ivardini, daugiau nei pavyko. skaiciau ramiai, bet po paskutiniu eiluciu net pabudau :) teko dar karta pasiskaityt is naujo :)) ypac tos paskutines eilutes:
"Ar būsi ramstis man kada,
Ar tik savižudei slidi palangė?"
Perskaičiau eiliuką, po to komentarus...??? po to vėl eiliuką... ir niekaip negaliu suprasti, kaip galima neįžiūrėti, apie ką rašoma, juk eilės tikrai skaidrios... galva neišneša...
Valdininko žmona sako vyrui:
-Oi kaip norėčiau ko nors egzotiško, tikro...pavyzdžiui karštų bulvių su rūgpieniu...
-O o o o, tai neįmanoma. Kai mes praturtėsime tiek, kad galėsime sau leisti iš minimumo, kaip visi gyventi, tai tada taip ir maitinsimės.
Ačiū už apsilankymą. Tu komentare juokauji ar iš tikro nesupratai kūrinėlio minties? Raiškos priemonės specialiai parinktos tam paryškinti:):):) Rugių kalnely - gero darbininko, ramunėse - romantiko, danguje, gero, angeliško:) žmogaus. ( Ar tokio nenorėtumei? ) Ir suradau vėjavaikį, apsvaigusį nuo savęs ir gyvenimo, bandau prižadinti jo žmogiškąsias savybes. Tik laimė negarantuota, nes nepavykus "perauklėti" , pražudysiu pati save. Tai ne mano, o daugumos moterų realybė. Su pagarba.
jei šiandiena būtų 1930m ir gyventumėt Lietuvoje, pietums valgytumėt virtas bulves su rūgpieniu ką tik nupirktu pas pienininką Laivės alėjos 30 name, tai jūsų eilėraštis atitiktų laikmetį ir gyvenimo būdą. nors keturvėjininkai jus vistiek apspjaudytų. na bet palikim juos ramybėj. šiandiena yra 2009m. ir šis rašymo būdas, metaforos, jūsų kaip autoriaus mąstymas turėtų būt kitoks nei 1930m. netgi jei jums yra brangūs, kaip atsiminimai tos ramunės, vėjas, kalnelis, ir nusižudymo preliudija nepasisekus meilei, vistiek galima sugalvot originaliau.
Apsidžiaugiau, kad suradau,
Tik kas tave tokį nutapė?
Tiesiu rankas iš tolo tau,
Apkvaitęs žvirbli nuo kanapių.
-----------------------------
Ypač šis ketureilis - tiesiog mano nemirtingas būdas :DDD
Linksmas, šviesus ir ... iš visos širdies DĖKUI ;)