(Ne)susikalbėjimas

Aš tau sakau: „Tave aš myliu! „
Tu man sakai: „Prisvilę barščiai. „
Paklausiu dar: „Kodėl nutilęs? „
Tu atsakai: „Kamuoja karščiai. „

Aš pasakau, kad skauda širdį,
Tu tik suburbi: „Jau krepšinis. „
Jis mano sielvarto negirdi.
Šypsaisi tik: „Tai - visažinė! „

Byloju tau: „Vaikai užaugo,
(Tau pasisako: „Gerai žuvys kimba. ”)
Ir jau suradę sau po draugą. “
Tu užmeti: “Nutukus drimba! „

Aš tau sakau: “Gal kur į gamtą? “
(Tu atsakai: „Laukus reik arti. “)
Atostogaut kartu nelemta? “
Teprimeni: „Gyventi verta! “

Aš tau kartoju: „Metai bėga,
(Tu atsakai, kad viskas brangsta.)
Ir jau mane apleidžia jėgos. “
Tu atsakai: „Tau visad ankšta. “

Prašau: „Pasikalbėkim taikiai,
(Tu atsakai: „Jinai – jaunesnė!)
Tavim tikėjau tartum vaikas. “
Sudie! Kur daiktus tau nunešti?