Atsiprašau,
Kad mano žodžiai,
Pataikė ne į purią dirvą,
Ne ten, kur saulė,
Gojai gaudžia,
Ne ten, kur vyturėliai virva.
Lakios vaizduotės sukurti,
Gal buvę tik prie jazminų arti?
Gal net saulėlydžių jie neverti?
Gal tik eiliuotai išdainuoti,
Širdy visai neišnešioti?
Jūs - mano žodžiai, žodžiai!
Tiktai naktis jus geria godžiai.
Manieji žodžiai,
Sieloj apverkti,
Nejaugi esat
Nieko neverti?
Sugrįžkit atgalios,
Aš jūsų skriaust neleisiu,
Vėl prie karštos
Širdies priglausiu.
Jūs - mano žodžiai,
Širdimi dainuoti,
Ant laimės aukuro
Nepaaukoti.
Nežinau, šįkart "įmečiau" neapgalvojusi. Gal taip geriau būtų?
Atsiprašau,
Kad mano žodžiai,
Pataikė ne į purią dirvą,
Ne ten, kur saulė,
Gojai gaudžia,
Ne ten, kur vyturėliai virva.
Lakios vaizduotės sukurti,
Pabuvę jau prie jazminų arti,
Galbūt saulėlydžių jūs neverti?
Gal tik eiliuotai išdainuoti,
Širdy visai neišnešioti?
Jūs - mano žodžiai, žodžiai!
Tiktai naktis jus geria godžiai.
Manieji žodžiai,
Sieloj apverkti,
Nejaugi esat
Nieko neverti?
Sugrįžkit atgalios,
Aš jūsų skriaust neleisiu,
Vėl prie karštos
Širdies priglausiu.
neblogai, bet skaitant užsikerta ties "Gal buvę tik prie jazminų arti?" ir tenka bandyt iš naujo.
taip pat kliūna tas pasikartojimas:
Gal net saulėlydžių jie neverti?
Nejaugi esat / Nieko neverti?