Viens į kito sielą žiūrėsime

Nežiūrėk į mane akim žvaigždžių,
Nenoriu, kad vėl liūdną matytum.
Esu tikrai negraži, kai liūdžiu,
Ateik, kai šviesiu lange saulyte.

Nesakyk žodžių plevėsos vėjo,
Tokių jau mano ausys neklauso.
Nebesakyk, jei jie  apledėję,
Lauksiu liepsningų... Tik ar sulauksiu?

Nelankyk manęs ilgesiu juodu,
Pavargau nuo tamsių jo šešėlių,
Geriau išgerkim ąsotį juoko,
Išsunktą iš vilties debesėlių.

Uždegs vasara mums ugniakurą,
Susėsim abu veidais į šviesą,
Ir taip kas rytelį, kas vakarą
Viens į kito sielą žiūrėsime.