sunkus nemigos laipsnis

galvos rozetėje užako skylės –
nieks nebeįjungs mano gyvenimo.
nakties mazgai suirsta – nepatyrus,
kaip dūla miego bėgiai nemigoje,
nesakyk, kad tai – tik miesto virusas,
netyčinis dulkelės įstrigimas,
nes aš esu tarp gyvo ir numirusio,
tu nebuvai? kertu –
kitas ėjimas.

mano akys – apsnigtos žarijų upės,
kasnakt vis labiau aižėjantis ledas.
skyla keliai bažnyčioje priklūpus,
ir meldžiantis už tuos kurie praradę
savo lašą vandenyne. panašu,
kad vienas iš tokių ir aš – pasenus
prekė, tai nupirk jei dar šiek tiek esu,
ir nuplėški etiketę nemigos.