Geismas

aš nenoriu būti kažkuo, kažkieno ir kažkas. dabar, turbūt, išvis nenoriu būti. bet turbūt taip ir yra, nes dabar esu niekas. esu kažkas tik tam, kas supranta manyje dalį savęs, daugiau niekas. niekas niekuomet su niekuo ir nesutartų, jei neieškotų savęs, ar bent jau kažkokių susijusių dalykų. esmės čia nebuvo ir nebus, tiesiog atradimo ir suradimo principas. o iš tikrųjų jo net nėra, nes tai, ką mes atrandame kitame- ILIUZIJA, kiekvieno iš mūsų proto geismas, kurį šitaip lengva patenkinti.
nė vienas žmogus, niekada nebuvo ir nebus nei geras nei blogas nei kitoks nei anoks. jis gali būti tiesiog atsiradęs netinkamoje vietoje ir aplinkoje. kai atsiranda tinkamoje aplinkoje, jis tampa vienokiu ar kitokiu. tik kiti prilipdo jam kažkokią etiketę, pagal kurią, vargšas žmogus turi kažkokiu būdu orientuotis toliau.
žmogaus mąstymas gali būti labai klaidingas, pagal tam tikrą esamą situaciją. jis bando pateisint save dėl vieno ar kito dalyko, jis bando sau atleisti. bet niekada jis nesugebės to padaryti pats, jis niekada nesugebės pats sau atleisti, jei jam neatleis kiti. kraupi, bauginanti aplinka, paverčia žmogų žvėrimi. žvėrimi- kuris nebenori kovoti, kuris kova tik nori keršyti tiems, kurie jį pasmerkė. taip aplinka išleidžia kiekvieną dieną į pasaulį vis daugiau žvėrių, kurie žlugdo dar labiau kitus, nei save. savęs žlugdymo mašina negali būti niekas kitas, kaip aplinkiniai. jie įtakoja žmogaus savi destrukciją. kad ir kiek žmogui atrodytų, jog tai vien dėl to, jog jis per daug sielvartauja, bet tokį jį išugdė visa ta aplinka. antipodai suartina, bet tuo pačiu ir išniekina vienas kitą. kad ir kaip tai intymu bebūtų, juk tai amoralu.
suartina vien dėl to, jog tai yra jų bendra problema-priešingas mąstymas. priešingas jutimas ir supratimas visiškai vienodų dalykų. ir visa tai ne dėl pojūčių, o dėl patirties. patirties- kuria niekados niekas nesugebės pasidalinti ir pavaizduoti jokiais elementais.
mes esam pati esencija, kiekvienas iš mūsų, kiekviena savo sušikta dalele. mes prieštaraujam viskam, visai būčiai ir juo labiau vienas kitam. ir visad mūsų siela, bandanti surišti save su kita, bus išniekinta. nes visa tai- ILIUZIJA.
geismas, aptemdantis protą, kūną ir sielą.