Snyguriuojančio vakaro ekspromtas

Neklausk, kodėl, jei nenori išgirsti atsakymo...
Ir neklauski, už ką, jei nieko nepadarei...
Bet palik man, palik, šį garuojantį vakarą
Tartum taką, kuriuo išėjai.

Neklausinėki, kada, jei sekundžių nebeskaičiuoji...
Ir neklauski - kaip - jei tau žemė surišo rankas...
Tik palik man, palik, neaprėpiamą tolį
Tarsi langą į mūsų mažas svajones.

Ir nekaltink savęs, jei takus visus pūgos užpustė -
Liks tik vakaras man, o bekraštė diena su tavim
Nusineš praeitin vietavės kupiną rytmetį rūstų,
Sužaibavusį tarsi atsakymu - saldžia neviltim...