kiek galėjau, tiek buvau šlykštus,
kiek pajėgiau, tiek spjaudžiau
į šulinį, bet gėriau iš kito.
kiek galėjau, buvau nuoširdus,
nė kiek nedalinau, tik dauginau,
ir dėjau nors prie žaizdos
arba ant druskos užbėriau,
kad atsimerkčiau ir pabusčiau
iš skausmo ir iliuzijų -
aliuzijų į skaitančius ir skalbiančius
ant liepto svetimus marškinius,
vizijų besimatuojantiems
naujus karaliaus drabužius.
kiek galėjau, išgėriau iš visų šulinių,
į šunes aikčiojančius, plojančius
palikęs geluonį, nuskridau sau numirti.
jokios neapykantos - perduok kitam.