Nekaltinkim upės
Teliūdi jinai be skenduolių
Nes kartais be karo
Valdovai įninka kortuot
Ir namas be vaiko
Tai puodžius be kvepiančio molio
O upės nelaikom -
Ji teka, kai einam raudot.
Tikrai nebe kartą
Be reikalo šaukiamės dievą
Jisai jau atvargo
Už judišką grašį kantrus
Nekaltinkim pieno
Įkaitus putoms kad išbėga
Tiesiog pasimiršta
Kaip degina puodo vidus