Vėlei įtraukia
mąslus
dienos verpetas
nuolankiai laukiu
skerspjūvio nakties
kuomet siela nuo kūno atsitraukia
keliauju į kitas erdves virpėt
mirgėt tarp miriadų saulių
ištirpo neapykanta aistra
harmonija ramybė
priešgyniauju
reikės sugrįžt
ir efemeriškai virsme
atsispindėt
dienos nelaukiu
tylomis maištauju
naktis naktis
spūstis
vėl paniškai bijau