Germanai

Manoji mergaitė - gotė.
O aš - paprasčiausias vandalas -
Nemoku statyti nei groti,
Tik griauti ir rėkaut. Sušalę,

Surengę eilinį pogromą
Onos raudonmūrėj bažnyčioj
Mes vėlei sugrįžtam į Romą
Po tūkstančio metų. Netyčia

Nubaidom nuo bokšto chimerą
Ir angelus stumiam nuo tilto,
Ir taip chuliganiškai gera,
Kad noris tik laukt ir sutilpti

Į lūpas juodai išdažytas
Ir dangų išspjauti į Tibrą.
Po kerzais sumindžiotas rytas
Prašvinta. Ir velniškai tikra

Atrodo tik tai, kad tu - gotė,
O aš, kaip minėjau, - vandalas -
Dvi gentys prakeiktos klajoti
Senamiesčių gatvėm be galo.