Esi
išvarža rudens
mano prieširdyje
kai futliarus uždarę
vasarai nusilenkia žiogai
prisiminimų išpjova esi
šermukšnių vaisių grožio
ir su klajonių vėju
kartais atklysti
esi dar vienas randas
gilus kaip šulinys dangaus
tik niekada nebūsi tuo
kuo būt galėjai
nebūsi niekada
esi