Debesys, kaip medicininės vatos
Sugeria žvilgsnį aklinam lauke.
Aš- dalis cemento, jie- dalis visatos,
Kartu mes- laikrodis pasiklydęs laike.
Debesys ir jų kreivos figūros
Šnibžda man, kaip išgalvoti vaiduokliai,
Kad tai mano dangus, dangus be cenzūros,
Nepaliestas poetų, išradingų girtuoklių...
Tai mano dangus ir kartu- nepriklausomas!
Mojuoju nuorūkom, o jis man žvaigždėm.
Nieko blogo tada nenujausdamas...
Sugrioviau dangų. Pavertęs jį savo raidėm