Metamorfozės. Suskaidrėjimas

I

Ištirpti,
Kai nebūtį skauda,
Kai žingsniai
Matuoja gatves
Gerokai kitur
Ir gerokai kitokias,
Kai vietos nėra -
Matai juk, kad
Užimta,
Matai juk -
Čia niekas nesėdi.
Laikaisi?
Laikausi.

Neklausk „kaip? „ -
Nenoriu meluoti.


II

Alus tepavirsta į
Vandenį,
Nuodai - pelenais,
Pelenais, dūmais
Nuorūkom...
Nieko prieš, jei..?
Nieko - žudykis.
Ar gali..?
Be problemų.
Kaip laikaisi?
Tuoj griūsiu.
Būsi ten?
Nežinau, nors
Tikriausiai turėčiau.
Būsi ten?
Nežinau.
Būsi?
Gal. Vietų, sako,
Neliko

Penkios dienos prieš
Pasibaigiant
Vasarai.


III

Jūs visi - čia?
Eilė susitraukia,
Nors niekas nebuvo
Įleistas.
Kaip tu taip?
O va taip.
Turiu tau kai ką.
Ką?
Turiu tau kai ką.
Ką?
Kaip laikaisi?
Siūbuoju.
Kur tu vaikštai?
Ai, vaikštau.
Metas grįžti -
Jie nepraeina.
Jūs visi - čia?

Žmonės nesusirinko.


IV

Viskas aiškiau
Nei pro stiklą,
Kai Grįžulo ratai pakibę
Virš dramblio
Pailsusiom iltim.
Netrukdau?
Ramuma.
Į du šaltakraujus
Gyvūnus
Sustirusios rankos,
Kūnas pavirtęs į
Vientisą drebulį -
Iš baimės,
Šalčio ar ilgesio.
Neužstoju?
Ne, ne.
Veidas - stiklas
Ir viskas
Taip aišku,
Taip tuščia,
Taip šalta,
Taip skauda - -
Skaidrėju.

Kaip laikaisi?
Nesilaikau.

Stiklo dykroj -
Du drumzlini
Ežerai.