Aš berods pasenau
Šitiek amžių skaičiuodama akmenis
Laikas kapsi į delną
Kiaurai nuogų sąnarių
Jau tik lengvas dūlėjimas šito pasaulio
Kai atodūsis keičia spalvas,
Aš keičiu žvilgsnį tavo.
Rudeniop spalvos išgano lapus
Ir dar vienu akmeniu
Susidrumsčia gelmės.
Aš berods pavargau ir dabar
Tiktai lengvas lytėjimas veidu nusliuogia.
Mano laikas susigeria duženuos.
----------------------------------------------
Tuomet snigo aniuolais. Ant kraterio dugno
Nuogybė buvo tik kūnas ir aš
Dar tuomet Ugnį žinojau.
Su laiku mano aukuras virto į bokštą.