www.draugas.lt (3)

„Ji graibėsi tamsoje, inirtingai bandė nutraukti klozeto bakelio dangtį. Galvoje tvinksėjo tik viena mintis: negi ir čia nebus nei lašelio vandens? Pagaliau jai pavyko atkelti dangtį. Yra. Ji godziai panardino lūpas į vėsų vandenį. Protą buvo užvaldžius tik viena mintis: gerti, gerti. Bet nuryti vandens nepavyko nei lašo, išdžiuvęs gomurys buvo lyg paraližuotas“...........
Gerda pabudo ir lėtai merkė akis. Aušo rytas. Prieblandoje ji akimis apžvelgė kambarį. Supratao, kad guli lovos galo krašte su rūbais. Pasuko galvą, grindys šalia lovos buvo nuvemtos. Bet ji tikrai nori gerti, be proto. Gerda bandė keltis, bet skausmas prismeigė ją prie lovos. „Negalima daryti staigių judesių“ – pagalvojo. Tada lėtai vos ne keturiom ji bandė keltis. Iki spintelės su vaistais vos keli žingsniai, Gerda sukaupė jėgas graibydamasi sienų slinko reikiama kriptim. Ją vėl pradėjo pykinti. Gerda bandė prisiminti, kurioje vietoje nutruko filmas. Ji pamena kaip ėjo Pilies gatve, gėrė alų iš skardinės, ji suklupo, taip suklupo ir pametė batelį. Gerda nušliaužė į koridorių. Vidury mėtėsi vienas batas. Ji prisiminė, antro gali ir neieškoti, nes ji jo taip ant gatvės ir nerado. Jai pasidarė gėda. Šleikštulys vėl sukilo. Dar mintyse išplaukė „Da Antonio“ restoranas, o gal ten kavinė, ten ji gėrė tikrą šampaną. Laimei, kainos dabar nors užmušk neatsimena. Nes tai tik dar labiau ją varytų į neviltį. Prisiminė, kad erzino barmeną. Gėrė ji ne viena, bet su kuo, neatsimena. Tadas. Staiga Gerda prisiminė tą šliužą. Jis visų jos nelaimių priežastis, dar nuo studijų metų. Kadangi rengtis jau nebereikėjo, Gerda karštligiškai ėmė kuistis po batų dėžę, susirado nors nuklypusius, bet dar tinkamus batelius. Išėjo į gatvę, rytinė vėsa šiek tiek ją atgaivino. Ji prisiminė, kad nepažiūrėjo į laikrodį. Jei nėra devynių, o greičiausiai taip ir yra, išgerti jai neparduos. Gerda sukaupė jėgas ir patraukė ieškoti parduotuvės........