Paleisk
aš noriu kilt
iki žolės
rasa
suvilgyt
pirštų galiukus
įkvėpt
nusėdusios miglos
lig paskutinės
kūno
kertės
išleisk
su laisvu polėkiu
kvėpuot
iš plyštančios
gyvybės
pumpuro
pajust lengvėjimą
atleisk
už nemokėjimą
mylėt
gyvenimo
jį mylint
svajose
man už senatvę
nes jūsų
manyje
per daug