tavo moters gebėjimas
dulke nusėsti
ranka nenušluostomas
šiurkštumas delnų, kai sueiži nuo laiko,
nuo tėkmės surambėja kaip seno kareivio,
jos linijų formas, kvapą išsaugo
nedylančiais štrichais. rods amžiai praeina
o panagės pilnos vis bergždžio laukimo
ir girgžda it vyriai nedaromų durų
pirštai, įaugę į būtąjį laiką, ir
dviskaita kaitomų formų figūros.
lyg gyvaplaukiai odos tolydžio pilkėja
atminty sudėvėtas kojinaičių baltumas,
drabužiams suglamžytų nuotrupų irstant
tarpupirščiuos suveši ryto tvankumas - -
o panagės pilnos vis bergždžio laukimo
atminty sudėvėtas kojinaičių baltumas,
šiurkštumas delnų, kai sueiži nuo laiko,
tarpupirščiuos suveši ryto tvankumas
ir tėkmės rambėja kaip seno kareivio...
prieš keletą dienų skaičiau ir galvojau
- kas čia ne taip?
ir supratau, kad geriau palikti kitai dienai ir nieko nekomentuoti, nieko nesakyti. Šiandien grįžau. Geras. Labai labai paliko stiprų įspūdį. Toks išties stiprus kalbėjimas. Rimas labai. Nes rimuotos tik antros. Nais. Tik (pritariant kai kurių čia esančių komentatorių nuomonei) paskutinė strofa silpniausia atrodo vien dėl to, kad gana girdėta, somewhat cliche tas sudėvėjimas, tarpupirščiai .. Bet visumoj - labai gražiai suskambantis ir lendantis galvon gerąja prasme tekstas. Puiku.
paskutinis posmas ne. neskamba kalbėjimas.
kojinaičių baltumas sudėvėtas, man sunkiai įsipaišo su gyvaplaukių oda irstant tarpupirščiuose RYTO, jo tvankuma. tegul naktis nemiegota, ir rytas, tegul paryčiui einama miegoti, tegul sausringa vasara ir dulkės braižo drėgnų delnų pirštų tarpupirščius (visokią asociaciją pojūčiu ir nuotaiką bandau pajausti, kad organiškiau plauktų tekstas, vis tiek - atrodo sutampytas pritemtas posmiukas ir viskas.
stabiliai sukaltas, bet ne daugiau. o pirmi du kitas skaitymas - puiku, gyva, atmosferiška yra nuotaika,
trečias atrodo išvargtas, nukankintas, vos ne matematiškai sukurtas. (yra toksai sunkumas trečiame, jau nuo jo pirmos eilutės nusėda, stringa. ) iki trečio posmo labai fain. smagu skaityti.
bet tai nereiškia, kad blogas eilius, tik labai didelis skirtumas tarp paskutinio posmo ir iki jo esančių. ir tai labai ryškiai jaučiasi. (tik mano nuomonė.)
tos panagės jau tūkstantį kartų buvo kažko ten pilnos,ir gyvaplaukiai jau tūkstantį kartų, bet mes visi buvom tūkstantį kartų- tad, pasimečiau.. šiaip, nelabai man,