tarp tavo iškvėpimų gyvenu

būna naktys
kai mintys brangesnės už miegą
tu kvėpuoji nurimęs šalia
tai gyvenimas bėga
būna naktys kai
bijau pajudint net kojas
tu ant pilvo vertiesi
mano mintys
irgi kartojas
akyse nemiegojimo smėlis
pavirsta į trupantį tinką
atsimerkiu ir atrodo
vaidenas -
esi tu pradingęs
tom naktim lyg gemalas
nuosprendžio laukiu
ir matau kaip banguoja
pienių laukas
iš pirmo mūsų pavasario
tavo veidas įkyriai kartojas
tai ir aš
ten guliu kramtydama smilgą
dar pabusti nenoriu
šitos naktys
nebūna nei dažnos
nei ilgos