„Trim pradžiom į vieną pabaigą“- taip sakydavo aniuolas, pakol turėjo sparnus ir galėjo skrist, i kur nori. Bet kažkada, prisigėręs patvory, juos nušalo, ir vieną nereikšmingą frazę pakeitė kita: „Pabaiga vienoda visiems, kad ir kiek pradžių į ją sukišta“.
O kai neturėdamas sparnų negalėjo iš žiemos nuskristi į vasarą, tai susisuko gražiai į snaigę ir numirė. Tada jau nebeliko aniuolo, liko tik frazė, tokia pati nereikšminga, kaip ir prieš tai buvusios: „Pabaiga turi gražių formų, bet ir jos baigiasi“.
Amen.