NemunėėlisKartais mirštam vieni, rodos tyliai pabeldžiam
į sutręšusio medžio duris, lango rėmus -
nebaugu, kad nuogi, mus šešėliais pridengia
juodasparne drobe, šalpusnynai palydi.
Ir atrodo nusklendžiam, ar girdim kaip geria
šaltą prakaitą girgždančios svirtys negodžiai -
vargani, bet tie patys ramybėj sutingę sienojai,
po rievulę išraižo sudiržusį delną rytojui.
Kartais norim nubusti iš sapno netyčia, korėti -
neberasti savęs, nes mėnulis nudilęs iš lėto,
apie šėmąjį rūką te neliks nieko balto lytėto,
kai atgimstam vieni, vieniši, akimis nutylėti...
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2008-03-13 22:34
Blogas komentaras Rodyti?
2008-03-25 03:10
ir kas po šito pasakys, kad neverta ieškoti ir rašyti, puiku
Blogas komentaras Rodyti?
2008-03-20 15:06
valdot žodį. arba žodis valdo jus :) bet kuriuo atveju - artima ir tauru.
Blogas komentaras Rodyti?
2008-03-18 21:41
Baisingai artima tema. Visas eilėraštis artimas. Tai aš ir pasiimsiu. :>
Blogas komentaras Rodyti?
2008-03-13 22:46
" ...
Ir atrodo nusklendžiam, ar girdim kaip geria šaltą prakaitą girgždančios svirtys negodžiai - vargani, bet tie patys ramybėj sutingę sienojai, po rievulę išraižo sudiržusį delną rytojui. ... " Žaviuosi. |
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |