Varna varna

Varna varna,
keistas tu paukšti
apie savo gyvenimą nieko sukrankt neišmoksi, -
pati nežinai iš ko tu pradėjai gyvent
ir kuo baigsi.
Jei tau nesakyčiau,
iš kur tu pažintum
savo juodą skridimą per dangų?
Jei nerodyčiau tau, kaip žinotum,
kad žmonės, kur guli ant lauko,
į dangų jau žiūri tik šiaip sau,
nemato dangaus anei snapo,
ir kaip sugalvotum reikėjimą
žmonėms tiems užmerkti akis,
kad smėlio į jas neprineštų?
Iš kur tu suprastum, kur lizdą sukraut,
jei nedurčiau pirštu, kaip žinotum,
kad reikia jį gint, jei nevogčiau tavo kiaušinių?

Ech, varna tu varna,
nieko visai negalvotum...