anapus ir šiapus

kodėl viskas būtent dabar ir anapus ir šiapus
skruzdėliukai sugraužiantys laiką ir žvilgsnį į tavo alsuojantį veidą
ar tai dievo kalba jeigu juos paskubom nusitraiškius nuo rankų
atsiranda naktis ir nulaupo nagus versdama sustabdyti kraujavimo 
                                                                                      grėsmę?
mylimasis gal būtų kitaip net jei būtumei juodas. juodesnis
už slenkančią naktį. jegu būtų jinai tik anapus ne šiapus. ne šiapus...
aš žinau kad nereiškiu tau nieko ir dėl to net visai nebeskauda
pasakau kad nereiški man nieko – jeigu dievo kalba tai kodėl         
                                                    netektis taip kankinančiai rauda?
mylimasis gal būtų kitaip jeigu viskas nekristų į vieną
ir tas šiapus grėsmingai nelaužytų griūvančių vartų?..
tuo kalta kad seniai nemokėjau gyventi o dabar vartų vyriuos
                                                                            šešėliai žaizdų
nejučia pavirtau į sudegusį vaiką ir jam  neužtenka
                                                      gyvenimui tręšti savų pelenų
mylimasis gal būtų kitaip?.. aš žinau kad tikrai taip ir būtų
jei ne šiapus ne šiapus grėsmingai sulūžtantys vartai.
man nereikia kad grotum mažais vargonėliais sekmadienio
                                                                    soduos tą giesmę
kad neliestumei moterų čiulbančių žodžių ir kūnų šventų
ar pašalintum nuolat prie vartų galbūt tiktai šiapus sustojančią
                                                                                  grėsmę
ir kelio ruože atsiradusią sangrūdą šalčio aitriųjų ledų. -
mylimasis kai aš nekvėpuoju norėdama šiapus įkvėpti
tu alsuoki anapus nesvarbu kam paskirta gyva šypsena.