kitaip

Smuikas, nusėtas pavargusio miesto novelėm
Groja iš bokštų, sausakimšų gatvių glėby
Savo svajonę suradom, bet vėl nepakėlėm
Praėjom  pro šalį, sustingusio aido šaly
Gelbėjom spalvą ir tyčią pamiršom jos grožį
Laukėm lietaus, bet vis tolome nuo debesų
Kritom į pievą, išskaidytais sapno atomais
Su tavim visada taip KITAIP ... niekada nebaisu