Leidžiasi saulė.
Einu jau į ją.
Tiesiai. Nereikia žiūrėti į aukštį.
Iš po kojų pasrūva šviesa
Ir paukščiai
taip pat danguje,
Tepakilę lig kojų.
O maniau, jog reikės sparnų,
Kad galėčiau prie saulės nuskristi...
Žingsniai byra
Kaip žirniai
Nuo kojų sunkių...
O ne! Jau nereikia sparnų.
Vakaroja saulė,
O aš pėstute
Tiesiai į ją ateinu.