Žodėjimas

Jis apsistojo gyvenvietėje,
kurioje žmogus yra skaičius
ir sutampa su skaičiumi,
reiškiančiu medžioklę.

Jo dievas – Šventas Pakeičiamumas.
Širdis – išpuikęs žodinis žaisliukas,
kalbantis mažosiomis raidėmis,
dažniausiai priebalsiais.

Jo protėvis neša ugnį
kukurdvelkyje, uosdamas
šventą smarvę. Jo grybas –
mėšlagrybis, virškinantis save patį.

Jis – pamišėlis, bandantis
užpūsti giedantį gaidį. Vadina
save žmogžodžiu, visa ko
spyruokle. Jis nemeluoja.

Jo verksmas tapatus
rasojančiam langui,
ir galbūt abu juos
derėtų išdaužti.

Soduose vaikštinėja povai,
virtuvėse kabo sūdytos menkės
ir kepenys. Šešėliai aštrūs,
saulė išgaląs jų galus. Kekšės
dainuoja motinų balsais.

Mudu skiriamės kaip lapo baltumas
skiriasi nuo raidės juodumo.
Mudu neperskiriami. Paveldėjom
ugnį, kuri surinks mus į
bendrą peleną arba pelę.

Aikštės pilnos žodėjančių rožių,
grožio, nuobodžiaujančio
šalia kito grožio.