Žavingai nepažįstamajai

Paskutiniai šešėliai dienos į langą spindi,
Kviečiu dar pasilikti, bet ji manęs negirdi.
Apsirengia ir matau kaip pakelta galva
Ji žengia pro duris, deja, taip buvo visada.

Gražuolė juodaplaukė kaip gulbė plaukia,
Jos siluetas mažėja, sudie dar viena fėja!
Jaučiu  šiaurinį vėją kai žingsniuoju alėja,
Tavų akių ilgiuosi, tokių nieks neturėjo.

Tavęs norėjau, be tavęs labai kentėjau,
Tave turėjau,  į tave visas svajones dėjau.
Save aukojau dėl tavęs, viskas dėl tavęs,
Dabar nemiegu naktimis taip pat tik dėl tavęs.

Tu buvai tokia šauni, bet išvykai toli, toli...
Palikai tik skausmą, nerimą manoj širdy.
Tavo vardą rašau ant nykių miesto sienų,
Tavo veidą matau, pamenu kiekvieną dieną.

Svajoju dar bent kartą išvysti ją vis vien,
Gyvenime merginą sutikau tik tokią vieną.
Menu gerai tą dieną, kai susitikome klube -
Tu  ėjai  į  vidų, o aš stovėjau lauke.

O vėliau klube išvydau... spėkit ką?!
Žavingą, gražią būtybę su šypsena veide.
Meilė gimė širdyje - toks naujas, geras jausmas,
Išliko iki šiol kaip dainos gausmas...