Anikos strazdanos

Lipdamas laikrodžiu Juokas nurimo
- Girdėjau tave, - švelniai tarė naktis
Anikos strazdanos dangų nusagstė
Jaukiai nušvito ramus kambarys

- Pamečiau auskarą, švelniai spalvotą
Tarė naktis nusisegusi žvaigždę
- Anika ras, - atsakė jai Juokas
- Su Basakoje ji laksto po aikštę

Lipdamas laikrodžiu Juokas užsnūdo
Kad jo nepažadintų, laikas sustojo
Anikos strazdanos vis dar mirgėjo
Snaigėmis krisdamos žemę užklojo

(Cibukui)