Didi Odė apie Silkę ir Odą

O Silke, mano Silke! Vikrioji jūrų kiaule!
Nešu tave „sietkelėje“ iš „bočkos“ išsirinkęs,
Kad, sudainavęs Odę, tave - patėkšt - ant trinkos,
Kad, pagalandęs peilį, nurėžčiau tau makaulę,
O Silke, mano Silke!

O tu, Sidabrašone! Tavųjų žarnų kvapas
Pasklinda po virtuvę, kaip žarnų kvapui pridera,
Metu aš jas į kibirą, raudoną šiukšlių kibirą,
O mano pirštais drebančiais sūrus „rassolas“ teka,
O tu, Sidabrašone!

Ar tai jauti, Mieloji, - nelyg šventoj ekstazėje
Nykštys ir smilius skverbiasi tarp raumenų, prie stuburo,
Gyvenimas - akimirksnis tarp neršto ir tarp kubilo,
Prasideda po vandeniu ir baigias unitaze,
Ar tai jauti, Mieloji?

O Silke, mano Silke! Svogūnas tau po uodega,
Oda nuplėšta mėtosi, o galvą graužia katinas,
Kas buvo - tas į kibirą, kas bus - to nebeatmenam,
Abu mes ant „torielkų“, kiekvienas savaip nuogas.

Tave - su bulvių koše, mane - va taip kaip stoviu.
O Silke, mano Silke! Ar tai jauti, Mieloji?