Afrodite nemirėle

Išsišakojęs skęstu tavo plaukuos,
Afrodite nemirėle,
Sielos ėdike, pasaulių šešių
Sutverėja, be raštiško mano leidomo
Įsisiurbus tūnai many amžių tukstantąjį
Auksu nupoliruotą
Rudesių atspindžiu.
Traukai mane už pirštelių,
Sakai:
Traška - netraška
Myli - nemyli
Ir atsiduodi visam
Paskutiniems žaibams
Iškerotiems tarp smilčių,
Akėjant nagais tavo veidą
Tiems, kas nebetiki
Dviem šūviais iš kulkos vienos
Tiesiai į širdį.
Aš sakau -
Tu taikli.
Tu taikli iki mano aklos beprotybės
Prieiti ne žingsniais
Ne aidu, o atspindžiu,
Virpančiai įlinkiais.
Tavo pačios akyse nematau jau tikėjimo
Tuo ką darai,
Bet vis tiek dar ramiai negali
Atitraukti širdies
Nuo mano pulsavimo tiesiai
Į tavo smilkinius.