valkataujantis vėjas prašantis išmaldos
lyg vyro senatvė - kalinė iš paveikslo
nudaužytom pašvaistėmis leidžiasi
ir raukšlėjas vasarvydžio ežeras
valkataujantis vėjas ir mirusis įsčiose -
strazdanota kelionė Dievo pastogėn
tik neklausk ar iš ten buvo grįžtančių
neprekiauja klevai bilietais palei stotį
tik neklausk nes atsakymai liūdesiu
visą naktį teptukuos kietėjo
jei tapysi - prašau pabaigą pasakos
lyg nuo rudenio saugantį skėtį
bet paletės spalvota gudrybė -
viena motina klūpanti lyja
mažos kregždės krenta iš lizdo
į drobėje spengiančią tylą