Šeimyninė padėtis - vedusi

Kai kieme vakarais aidas amsi,
Atidarius duris, paukščio klyksmas
Pasileidžia per laiptinę tamsią,
Dar stovėsiu, atrodo, išnyksiu,
O benykstant sumindysiu pievą.
Baisiai skaudant išbėgus dainuoju,
Apsivijusi drebantį plieną,
Lyg sakydama: „Sprūsta po kojom
Man pasaulis, nes jis be pižamos“.
Aš išsekus, o naktys dar gėlos.
Tu buvai kiek nusmurgęs plius žemas,
Užsidaręs many, nors ir mielas.
Nemylėjau tavęs gan sėkmingai,
Tu rašei ir rašei, o man gaila
Tų tapetų, kuriuos du flamingai
Matė šunį, poetą ir kvailę.

2002, Vilnius