„Atsisveikinimas“

Vidurnaktis jau meta savo kerus,
o aš dar dairausi į uosto krantus.
Pro atvirą langą skaičiuoju žvaigždes
ir klausiu mėnulio ką rytojus atneš?

Ar sudužusios meilės rasotas šukes,
ar tavo žydrąsias akis meilias?

Atleisk už viską, ką pasakiau
žinok, iš meilės tikėjaus daugiau.
Atleis ir neteis už jausmus,
kuriuos sudaužiau lyg vėjas stiprus.

Tave aš paleidžiu-Plauk kuo greičiau!
Gal vėjas nuspręs, kur tau bus geriau.
Žinau, pasiilgsiu to didelio peties
ant kurio išsiverkdavau karštai iš širdies.

Šiąnakt noriu paklausti aš Dievo
-Ar nepamirši ir nepaliksi jo vieno?
Su kuo dabar grosiu aš gitara,
stebint kaip brėkšta ryto aušra?

Krištolinius karolius vėl spaudžiu delne,
kodėl jie nedžiūsta man akyse?
Mūs meilę greit bangos užklos,
bet širdis dar ilgai myliu kartos.