Drėgnu, rankos nepalytėtu, žvilgsniu
Nulaižei tu dabar nuodėmingą kūną,
Vešlios žolės augimo paprastumas -
Suvokiau, išnara tu, baisiai rafinuotas -
Išdailini savim ir skersai per save.
Atleidžiu, nes gerumo brandžia aureole,
Dar ir iš basakojiško berniokiško kuklumo,
Ir prigimties pageltėlio, laiškuos nukarsta
Gimęs liaunas tviskančios balos kilbukas.
------------------------------------------------
Vartysis matyt ilgai skersai išsidrėbęs,
Vardu kol MEILĖ jį saldžiai pašauksiu :DDD
Bet kartais jis ir į upes išplaukia, kartais ir į tinklus papuola, ar koks neįgudęs žvejys kabliuku grubiai nugara perbraukia... Aš skaitysiu be paskutiniu dviejų žodžių-eilučių. Galima?:)
hm... toks kaip žinai, žinai, po lietaus būna eini pro kokį namą ir tau vienintelis lašas tekšteli. ai va - čia taip va panačiai ir yra - tokis jausmas. va :)