Tikriausiai
jau seniai
nepakeliui,
Tačiau mes
apsimesim
nesupratę.
Ir eisim ratais,
lyg kažkur, kur
mūsų laukia,
Lyg apakę
paliesim pirštais
veidus
Ir žvilgsniu
tylėsim vienas kito
vėjus.
Ir laiminsim
kiekvieną
ir visus
Žingsnius, kuriuos
netyčia taip kartu
nuėjom.