Žydėčiau

Kelionės artimos tik tolimai nutolsta,
gūbriai užstojo mėnesį prieš žvaigždę.
Manieji Everestai aukštumu viliotų,
aprūkę traukiniai šiąnakt nelaukia.

Tarmė iš lūpų į ausis pasklinda,
trumpa naktis tik per anksti užmigti.
Esmi suskirdęs šalnoje, balsingai pilnas,
šaukiu-[sugrįškime namo žemyn]-negirdi.

O saujoj sruoga nuo sapnų pilnatvės,
nuo akmenėjančių takų nekyla paukščiai.
Kalnagūbriu užslinkčiau širmą tvankią,
papėdėse pražydęs pakalnučių stirtom.