Mano mažas žmogau,
Dainų lopšinių puokštę tau sudėsiu
švelniai glausiu ir karštai mylėsiu.
Juk tu didžiausias mano turtas,
lyg likimo mestas burtas.
Pasulis šypsosi, kai esame kartu
Tokia trapi, švelni rankutė
glosto mano veidą,
o širdyje taip gera ir ramu.
Tik vieno aš tetrokštu....
Kad visuomet laimingas būtum Tu....