eileraštis be pabaigos

tamsą iškedensim pirštais
tylą tirpdysim joje
lietum aptaškysiu tau veidą
... ir druska
bėgiosim pušų viršūnėm
prie lango klijuosim žvaigždes
ropos sūrios stiklo boružės
mano akių smilgom...
išleisim mintis palei veją
raudonus žodžius pasroviui
braidysiu nedrasiai pirštais
medum kvepiančia pieva...
pavogsim iš skliauto menulį
tirbdysim arbatoj save
klausysiuos spurdančio paukščio
... tavo krutinėj
eisime vienas į kitą
nešimės ugnį delne
matuosiu lūpų kampučiais
tavo šypseną..
susivysim ir rankom ir kojom
nesuprasim sapnuojam ar ne
lauksim aguonų žydėjimo
ant tavo baltų paklodžių..
ganysim avis po sniegynus
varysim bangas į krantus
ištirpsim nakty angelais
ant šalto sniego..