Šlapi tavo plaukai
nuo vasaros naktų drėgmės
ir mėnuo didelis
pagal užsakymą
tavo ranka žemėlapis
su upių vingiais ir kalvom;
pušies paviršius nešiurkštus
po kojom skruzdėlės
žiogų svirpime įsimaišę
tarsi kanojos gulime
ant seklumos jonvabalių pievoj
o žvaigždės vis nekrenta
krenta plaukai ant tavo akių
ir naktį daro tamsesnę
o žvaigždės vis nekrenta
(matyt Dievas bus primygęs smeigtukais)
šunų lojimas galulaukėj aidi
balantis skvernas rytuos
laumės traukiančios namolio
pernakt užkutenę po vyrą.
......................................
dvi poros batų lauko vidury
sulig kaupu prikritę žvaigždžių.