kvaily tu
padalinti galimą viską
netgi atomą netgi akis
vieną tau atiduodu
gali vadint mane kiklopu
nors gražiau skambėtų
vienaakė džo
tik įsivaizduok
kaip šiaurės vėjas neštų
mano vardą
sudrebės priešai
atiduos savo
lobius meilužes laivus
nuleis vėliavas
tu linksminsies
dalinsi įgulai grobį
pagal kodeksą
dvi dalys jums
dievo draugai
pasaulio priešai
keturios man
man galbūt irgi
bus linksma
išgėrus keletą butelių
užsirišus ant akies
kitą raištį
pažaidus su aukso monetom
man galbūt irgi
skaudės kai tu
pažiūrėsi į
nesišukavusią
dvokiančią prakaitu
girtą pirato moterį
tūnančią kampe
kvaily tu
padalinti galima viską
netgi save
šis yra išdegtas, jame per daug dykumos: išvirkščias leitmotyvas - man galbūt irgi / bus linksma, man galbūt irgi / skaudės. tarkim, eilėraštis yra besunkis, bemasis, beoris net (nes kitaip tektų konstatuot oro išretėjimą, kurio vis dėlto čia nėra), ir tai nebūtinai yra blogai. pavyzdžiui, pirmos dvi strofos yra labai pozityvi nebūties autonomija, savęs susmulkinimas į gyvenimo sangrąžą (ne savo smulkmės suvokimo aspektu), tačiau toliau šis beoriškumas pats savęs nebepateisina, jam tarsi reikėtų kažkokio šaltinio, kažko išmaitinančio - tiek idėjiniu lygmeniu, tiek autoriaus (-ės) žinojimu, kaip rašo (tiesa, pagirtina tai, kad čia labai ryški savivoka ir tam tikras valdymas (neprieinąs iki tramdymo)). deja, jau trečiojoje strofoje tai silpsta: kvaiLy tu / padaLinti gaLima viską - ne vien alieteracija, tačiau ir idėjinės sąrangos sustiprinimas, o tu LiNksmiNsies / daLiNsi įGuLai Grobį / paGaL kodeksą žaismas daugiau silpnina: ryškėja tam tikras gręžiojimasis. taip eilėraštis praranda įtikinamumą - savimi abejoti galima, tačiau ne šitokia žodžių eisena.
beje, meistriškumas:
vieną tau atidUOdu
gali vadint mane kiklopu
nors gražIAU skambėtų
vienaakė džo
tik įsivaizdUOk
kaip šIAUrės vėjas neštų
mano vardą
nenoriu pasirodyti nuobodi, bet man irgi kažko įsimintinesnio trūko :) nors eilėraštis neblogas, tik gal dar ne visai nudailintas, nugludintas, gal neišnešiojai dar? :) tačiau yra nemažai tikrai gražių, puikių vietų. trejetukas ir nuo manęs. :)
gražiai apmetei, bet neišpildei. pabandyk dar pagalvot, pasinešiot galvoj, gal kas dar iškils. gal dar ką išbrauksi. trečią kartą skaitant suskaičiau
"kvaily tu
pragerti galima viską
netgi save"
ir man kažkodėl patiko :) dar patiko vėjas nešantis vardą. bet šiaip tai kažkaip pritrūko pirato moters pačiam eilėrašty.