Kai viena išeisi

Kai viena išeisi per eglišakėmis pabarstytą kelią,
nežinia į kur, galbūt net nenorėdama tuščiai suirti,
nesisieloki per daug – gyvenimas visiems per ausį skelią –
tu viliotoja buvai, esi, tik šįsyk suviliojai mirtį.

Kai viena išeisi per eglišakes, tavęs nebelydėsiu.
Tyloje pasiklausyk, kaip žudančiai po kojom sniegas girgžda.
Per sunku atspėti, ką tuo tarpu veiksiu aš – turbūt liūdėsiu...
Ne todėl, kad išeini – todėl, kad sniegas nepavirs į žvirgždą,

taip kaip šukės veltui dužusių širdžių į laimę nepavirsta.
Koks beviltiškai naivus žmogus, kuris visas jas kruopščiai renka...
Snaigės paskutinės leisis ir vyniosis apie vėjų virpstą –
kai viena išeisi, aš tau pamojuosiu kilstelėjęs ranką.