Chemoterapinis kruizas

Esi gėrybinis auglys, navikas,
išpjautas, neataugantis iš naujo.
Manęs išsižada plaukai – aš plikas,
brandus ištarti, jog nepažinau jo –
lyg uoga neprisirpusio, dar žalio,
svaiginančio vijoklinio jutimo.
Man knygos gali būti be viršelio,
o tu visa inkšti iš pasiutimo,
nes turinys – tik krešantis rubinas,
kurs viduje, o ne paviršiuj tviska.
Pliušinį žaislą sėdi apkabinus,
jauties lyg būtum apkabinus viską,
bet iš tiesų pati esi pliušinė,
tik tavo protas to dar nesupranta –
tiesiog ne tu mana svajonių džinė –
aš išplaukiu, o tu lieki ant kranto.